Blauzdos echoskopija
Blauzdos echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti raumenis, sausgysles, raiščius ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad blauzdos ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.
Blauzdos srityje raumenys, sausgyslės ir nervai išsidėsto paviršiuje, todėl lengvai pasiekiami ultragarsinio tyrimo metu. Blauzdos ultragarsinis tyrimas (sonoskopija) yra viena iš pagrindinių radiologinių tyrimo metodų, suteikiančių vertingos informacijos apie šios srities minkštųjų audinių patologinius pakitimus.
Blauzdos ultragarsinį tyrimą gali tekti atlikti dėl įvairių priežasčių, susijusių su šios srities patologijomis ar simptomais. Štai kai kurios situacijos, kada gali būti rekomenduojamas blauzdos ultragarsas:
- Trauma. Po traumos ultragarsas yra viena geriausių priemonių vertinti blauzdos raumenis ir sausgysles
- Minkštųjų audinių patologija. Ultragarsas gali būti naudojamas darinių, cistų ar navikų diagnozavimui dilbyje.
- Uždegiminės būklės. Ultragarsas gali būti naudojamas diagnozuoti uždegimines būkles blauzdos srityje, pvz. sausgyslių makščių uždegimus.
- Nervai. Blauzdos srityje nervų spaudimo vietos ar pažeidimo priežastys gali būti nustatomos su ultragarsu
- Kraujagyslių patologija. Ultragarsas gali būti naudojamas kraujagyslių patologijai vertinti, tokių kaip kraujagyslių trombozė, plyšimas ar kita.
- Neaiškios kilmės skausmas. Jei yra neaiškios kilmės skausmas blauzdos srityje, ultragarsas gali būti naudojamas galimų priežasčių paieškai.
- Biopsija ultragarso kontrolėje. Jei reikia atlikti blauzdos srities darinio biopsiją ar kitą procedūrą, ultragarsas gali būti naudojamas padėti ir užtikrinti tikslią adatos padėtį.
Blauzdos ultragarsas yra neinvazinis ir saugus tyrimo metodas, todėl jis gali būti naudojamas kaip pirmasis žingsnis įvairių blauzdos srities problemų nustatyme. Galutinį sprendimą dėl tyrimo reikalingumo turėtų priimti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas.
Šio tyrimo metu galima diagnozuoti blauzdos raumenų ir sausgyslių trauminius pakitimus – dalinius ar pilnus plyšimus, kraujavimą. Be to, gali būti nustatomi blauzdos kaulų ūminiai ir lėtiniai (stresiniai) lūžimai. Blauzdos užpakaliniame paviršiuje galima įvertinti Achilo sausgyslę, jos degeneracinius tendinozinius pakitimus, plyšimus, kalcinatus. Papildomai sonoskopija gali padėti įvertinti blauzdos poodžio audinių darinius, jų tankį, kraujotaką, prigimtį.
Įprastu atveju prieš ultragarsą privalome atlikti rentgeno tyrimą, kuris parodo kaulų pakitimus. Baimintis dėl gaunamos apšvitos nederėtų, kadangi galūnės tyrimo metu gauta jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra ypatingai maža – apytiksliai tiek, kiek gauname iš gamtinio fono per 1-2 dienas.
Papildomų radiologinių tyrimų atlikimas priklauso nuo randamų pokyčių. Tais atvejais, kai ultragarsas nerodo jokios patologijos, o simptomai išlieka, rekomenduotina atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ar kompiuterinę tomografiją (KT).
Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio ultragarso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.
Ultragarso tyrimas nėra skausmingas. Kai kuriais atvejais, dėl tikslesnio skausmo vietos nustatymo, gydytojas keitikliu gali spustelėti skaudamą vietą.
Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą visada reikia apnuoginti abi blauzdas, kad esant reikalui būtų galima palyginti su kita puse. Dėl patogumo rekomenduojama dėvėti lengvai nusirengiamus drabužius.
Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.
Jei buvo nustatyta diagnozė, skirtas gydymas ir simptomai mažėja, tyrimo kartoti nerekomenduojama. Echoskopiją kartoti verta, jei simptomai nepraeina, suintensyvėja, pasikeičia jų pobūdis arba atsiranda kitų simptomų.
Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.
