Galvos echoskopija
Galvos echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti galvos srities odos ir poodžio būklę, kramtymo raumenis, seilių liaukas ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad galvos ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.
Galvos srities echoskopija turi būti visada rekomenduojama, kai čiuopiamas paviršinis darinys. Ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti ir kaukolės kaulų lūžimus bei kraujosrūvas galvos srityje. Kadangi kaulas yra beveik nepralaidus ultragarsui, dėl galvos smegenų pažeidimo yra rekomenduojami kiti radiologiniai tyrimai, pvz., kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Galvos srities ultragarsinį tyrimą gali rekomenduoti gydytojas įvairiais atvejais. Štai kai kurios situacijos, kada gali būti rekomenduojamas kaklo srities ultragarsas:
- Dariniai. Jeigu pacientas čiuopia guzą ar darinį galvos srityje, ultragarsas yra puiki priemonė įvertinti darinio kilmę.
- Galvos srities patinimas. Kaip ir čiuopiamo darinio metu, ultragarsas gali padėti įvertinti minkštuosius audinius ir nustatyti patinimo priežastis.
- Limfmazgių padidėjimas. Nepaaiškintas ar nenormalus limfmazgių padidėjimas gali būti tiriamas naudojant ultragarsą, siekiant nustatyti galimą infekciją, uždegimą ar navikus.
- Seilių liaukos. Jei yra įtarimas dėl seilių liaukų problemų, tokios kaip akmenys ar uždegimas, gali būti rekomenduojamas ultragarsas.
- Kraujotakos sutrikimai. Galvos srities ultragarsas gali būti naudojamas įvertinti arterijų būklę dėl aterosklerozinių pakitimų ar kitos patologijos.
- Biopsija ultragarso kontrolėje. Jei reikia atlikti galvos srities darinio biopsiją ar kitą procedūrą, ultragarsas gali būti naudojamas padėti ir užtikrinti tikslią adatos padėtį.
Galvos srities ultragarsas yra neinvazinis, saugus ir veiksmingas būdas tirti ir vertinti įvairias kaklo srities struktūras. Tai leidžia gydytojui pateikti tikslesnę diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Bet kokių simptomus ar nerimą keliančios būklės turi būti aptartas su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.
Ultragarsu galima įvertinti darinius paviršiniuose galvos minkštuosiuose audiniuose ir nustatyti jų prigimtį pvz., ribota skysčio sankaupa (cista), kraujosrūva, riebalinio tankio pakitimai (lipomos) ar kitos kilmės dariniai. Jeigu echoskopijos tyrimas nepakankamas, gali būti atliekama darinio biopsija ar operacinis šalinimas. Kadangi galvos kauliniai paviršiai aiškiai matomi, ultragarsu taip pat galima nustatyti potrauminius pakitimus – hematomą ir/ar kaukolės lūžimą. Nustačius kaulo pažeidimą visada turėtų būti atliekamas papildomas radiologinis tyrimas – kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Echoskopija gali padėti įvertinti tik galvos paviršinių audinių pakitimus, o su specialiomis ultragarsinėmis technologijomis – galvos smegenų kraujotaką. Vis dėlto, patikimiausi ir išsamiausi galvos smegenų pažeidimus parodantys radiologiniai metodai yra kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio garso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.
Ultragarsinis tyrimas nėra skausmingas. Kai kuriais atvejais, dėl tikslesnio skausmo vietos nustatymo, gydytojas davikliu gali švelniai paspausti skaudamą vietą.
Jokio specialaus pasiruošimo nereikia.
Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.
Jei ultragarsu nustatyti gerybiniai pakitimai, dažniausiai rekomenduojama sekti sonoskopijos kontrolėje kas 6-12 mėn. Kiekvieną kartą dėl kontrolinio tyrimo vertina ultragarso specialistas ir siunčiantis gydytojas.
Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.
