Paskelbta: 10 lapkričio, 2020Paskutinį kartą atnaujinta: 2 rugpjūčio, 2023Skaitymo laikas - 3.4 min

Kaklo echoskopija

Kaklo echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti kaklo srities raumenis, sausgysles, kaulus, organus ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad kaklo ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.

Kaklo srities ultragarsinį tyrimą gali rekomenduoti gydytojas įvairiais atvejais, nes jis padeda vizualizuoti ir vertinti kaklo srities struktūras, tokias kaip skydliaukė, limfmazgiai, kraujagyslės ir kiti minkštieji audiniai. Štai kai kurios situacijos, kada gali būti rekomenduojamas kaklo srities ultragarsas:

  • Dariniai. Jeigu pacientas čiuopia guzą ar darinį kaklo srityje, ultragarsas yra puiki priemonė įvertinti darinio kilmę.
  • Kaklo srities patinimas. Kaip ir čiuopiamo darinio metu, ultragarsas gali padėti įvertinti minkštuosius audinius ir nustatyti patinimo priežastis.
  • Limfmazgių padidėjimas. Nepaaiškintas ar nenormalus limfmazgių padidėjimas gali būti tiriamas naudojant ultragarsą, siekiant nustatyti galimą infekciją, uždegimą ar navikus.
  • Skydliaukė. Jei yra įtarimas dėl skydliaukės ligos, pavyzdžiui, guzų, cistų ar uždegimo, ultragarsas gali būti atliekamas joms nustatyti ir vertinti.
  • Seilių liaukos. Jei yra įtarimas dėl seilių liaukų problemų, tokios kaip akmenys ar uždegimas, gali būti rekomenduojamas ultragarsas.
  • Kraujotakos sutrikimai. Kaklo srities ultragarsas gali būti naudojamas įvertinti miego arterijų būklę dėl aterosklerozinių pakitimų ar kitos patologijos.
  • Biopsija ultragarso kontrolėje. Jei reikia atlikti kaklo srities darinio biopsiją ar kitą procedūrą, ultragarsas gali būti naudojamas padėti ir užtikrinti tikslią adatos padėtį.

Kaklo srities ultragarsas yra neinvazinis, saugus ir veiksmingas būdas tirti ir vertinti įvairias kaklo srities struktūras. Tai leidžia gydytojui pateikti tikslesnę diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Kaip ir visada, bet kokių simptomų ar nerimą keliančių būklių vertinimas turi būti aptartas su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Kaklo srityje pacientai dažniausiai skundžiasi čiuopiamu guzu ar dariniu, kurį ultragarsu galima įvertinti ir nustatyti jo kilmę. Dažniausiai tai gali būti padidėję kaklo srities limfmazgiai, pakitusi skydliaukė dėl masyvių mazgų, seilių liaukų uždegimai, rečiau įgimtos kaklo cistos (angl. branchial cleft cyst), riebalinio tankio dariniai (lipomos), pūliniai (abscesai) ar onkologiniai pakitimai. Ultragarsinio tyrimo metu naujagimiams taip pat galima vertinti galvos sukamuosius raumenis, kurie gali būti kreivakaklystės (tortikolio) priežastimi.

Nors echoskopijos metu galima pamatyti kaklo stuburo priekinį paviršių, nugaros smegenys ar tarpslankstelinės išvaržos yra nepasiekiamos, dėl blogo ultragarso pralaidumo per kaulinį audinį.

Ultragarsas nesuteiks jokios informacijos, jeigu yra tik kaklo ar sprando srities skausmas, ar jaučiamas traškėjimas sukiojant galvą. Dažniausiai tai susiję su kaklo raumenų įtampa, disbalansu ir kaklo srities ryškėjančiais degeneraciniais pakitimais. Tokiais atvejais reikia pasitarti su šeimos gydytoju ar gydytoju neurologu.

Papildomi tyrimai priklauso nuo randamų echoskopinių pakitimų. Dažnu atveju ultragarsu galima nustatyti ar paneigti įtariamą diagnozę. Tais atvejais, kai ultragarsas nerodo jokios patologijos, o simptomai išlieka arba esant netipiniams pakitimams, rekomenduojama sudėtingesnius diagnostinius tyrimo metodus, pvz., kompiuterinę tomografiją (KT) ir/ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).

Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio ultragarso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.

Ultragarsinis tyrimas nėra skausmingas.

Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą reikės apnuoginti kaklo sritį.

Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.

Jei buvo nustatyta diagnozė, skirtas gydymas ir simptomai mažėja, tyrimo kartoti nerekomenduojama. Kai kuriais atvejais echoskopiją gali reikėti kartoti, pvz., stebint skydliaukės mazgų būklę.

Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal  pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Turite klausimų?

Norite tikslios diagnozės, todėl nusprendėte atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT)? Prieš tai pasitarkime, nes ultragarsas gali greičiau, pigiau, saugiau ir dažnai netgi tiksliau pateikti išvadas.