Kelio echoskopija
Kelio echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti kelio srities sąnario būklę, raumenis, sausgysles, raiščius ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad kelio ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.
Kelio srityje minkštųjų audinių sluoksnis (sausgyslės, raumenys, raiščiai, sąnario kremzlinė dalis, kapsulė, nervai, kraujagyslės ir kt.) yra plonas, todėl aukštos rezoliucijos ultragarsinis tyrimas gali puikiai įvertinti jų pažeidimus.
- Skausmas. Skirtingos priežastys, nuo traumų iki degeneracinių būsenų, gali sukelti skausmą kelio sąnaryje. Ultragarsas gali padėti nustatyti skausmo šaltinį.
- Patinimas. Patinimas gali būti uždegimo, traumos ar infekcijos požymis. Ultragarsas gali padėti identifikuoti priežastį.
- Sąnario judrumo sutrikimai. Jei turite problemų, susijusių su kelio sąnario judrumu, ultragarsas gali padėti nustatyti, ar yra problemų su raumenimis, raiščiais ar kitomis struktūromis.
- Trauma. Ultragarsas gali būti naudojamas nustatyti plyšusius raiščius, meniskų pažeidimus, hematomas, minkštųjų audinių patempimus ar plyšimus.
- Beikerio cista. Tai yra skystis užpildyta ertmė, kuri dažnai susidaro kelio sąnaryje. Ultragarsas gali padėti nustatyti ir patvirtinti šią būseną.
- Degeneraciniai pokyčiai. Ultragarsas gali padėti nustatyti degeneracinius pokyčius, tokius kaip osteoartritas.
- Uždegiminės būklės. Ultragarsas gali būti naudojamas nustatyti uždegimines būkles, tokias kaip artritas ar bursitas.
- Pooperacinis stebėjimas. Ultragarsas gali būti naudojamas po operacijos, kad būtų galima stebėti pasveikimo procesą ir anksti nustatyti galimus komplikacijų požymius
- Gydymo efektyvumo stebėjimas. Ultragarsas gali būti naudojamas stebėti, kaip gerai jūsų kelio sąnarys reaguoja į gydymą.
- Biopsija ultragarso kontrolėje. Jei reikia atlikti kelio srities darinio biopsiją ar kitą procedūrą, ultragarsas gali būti naudojamas padėti ir užtikrinti tikslią adatos padėtį.
Šie yra tik kai kurie pavyzdžiai, kada gali būti naudojamas kelio srities ultragarsas. Bet kuriuos simptomus ar pokyčius kelio sąnaryje visada turėtų vertinti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas.
Kelio sonoskopijos metu galima įvertinti praktiškai visas paviršines struktūras – keturgalvio šlaunies raumens sausgyslę, girnelę, girnelės sausgyslę, šoninius raiščius, pakinklio srities struktūras. Net ir nežymus skysčio kiekis yra matomas. Nors meniskus geriausiai įvertina MRT, vis dėlto echoskopijos metu gali būti identifikuojami degeneraciniai pakitimai – menisko nestabilumas, kontūro netolygumai, periferiniai plyšimai ir parameniskinės cistos, kurios atsiranda tik visiško menisko plyšimo atvejais.
Pakinklyje sonoskopijos metu galima surasti blauzdos dvilypio ir pusplėvinio raumenų bursą (gastrocnemius-semimembranosus) arba dar kitaip – Beikerio cistą.
Įprastu atveju prieš ultragarsą rekomenduojama atlikti rentgeno tyrimą, kuris parodo kaulų pakitimus. Baimintis dėl gaunamos apšvitos nederėtų, kadangi galūnės tyrimo metu gauta jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra ypatingai maža – apytiksliai tiek, kiek gauname iš gamtinio fono per 1-2 dienas.
Papildomų tyrimų atlikimas priklauso nuo randamų pokyčių. Tais atvejais, kai ultragarsas nerodo jokios patologijos, o simptomai išlieka, rekomenduotina atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Pastarasis tyrimas suteikia išsamesnės ir tikslesnės informacijos apie giliau išsidėsčiusias struktūras, tokias kaip meniskus, kryžminius raiščius ir kremzlinį audinį.
Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio garso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.
Ultragarso tyrimas nėra skausmingas. Kai kuriais atvejais, dėl tikslesnio skausmo vietos nustatymo, gydytojas keitikliu gali spustelėti skaudamą vietą.
Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą visada reikia apnuoginti abu kelius, kad esant reikalui būtų galima palyginti su kita puse. Dėl patogumo rekomenduojama dėvėti lengvai nusirengiamus drabužius.
Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.
Jei buvo nustatyta diagnozė, skirtas gydymas ir simptomai mažėja, tyrimo kartoti nerekomenduojama. Echoskopiją kartoti verta, jei simptomai nepraeina, suintensyvėja, pasikeičia jų pobūdis arba atsiranda kitų simptomų.
Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.
