Klubo echoskopija
Klubo echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti klubo srities sąnarių būklę, raumenis, sausgysles, raiščius ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad klubo ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.
Klubo srities ultragarsinis tyrimas yra skirtas įvertinti klubo sąnarį, aplinkinius raiščius, sausgysles ir raumenis. Palyginus su kitais sąnariais echoskopinis tyrimas šioje srityje atliekamas bene rečiausiai dėl giliai išsidėsčiusių ir sunkiau matomų struktūrų.
Štai keletas situacijų, kada gali būti rekomenduojamas klubo ultragarsas:
- Traumos. Klubo lūžiai, dislokacijos, įtrūkimai, patempimai ar kiti pažeidimai pirmiausia vertinami rentgenu. Gydytojas specialistas gali rekomenduoti vertinti šią sritį ir ultragarsu.
- Minkštųjų audinių patologija. Ultragarsas gali būti naudojamas klubo srityje esančių minkštųjų audinių patologijų, tokių kaip cistos ar navikai, diagnozavimui.
- Infekcijos: Klubo infekcijos gali būti nustatomos ir vertinamos naudojant ultragarsą.
- Uždegiminės būklės. Ultragarsas gali būti naudojamas diagnozuoti uždegimines būkles, tokius kaip bursitas ar tendinozė klubo sąnaryje.
- Naujagimių klubų displazija. Ultragarsinis tyrimas yra ypač svarbus naujagimiams, norint nustatyti ar įvertinti klubo vystymosi sutrikimus.
- Neaiškios kilmės skausmas. Jei yra neaiškios kilmės ar ilgalaikis skausmas klubo srityje, ultragarsas gali padėti nustatyti galimą priežastį.
- Biopsija ultragarso kontrolėje. Jei reikia atlikti klubo srities darinio biopsiją ar kitą procedūrą, ultragarsas gali būti naudojamas padėti ir užtikrinti tikslią adatos padėtį.
Klubo ultragarsas yra neinvazinis, saugus ir greitas tyrimo metodas, kuris gali teikti svarbią informaciją apie klubo anatomiją ir patologijas. Tai gali būti ypač naudinga sprendžiant, ar reikalinga papildoma intervencija ar gydymas. Kaip visada, galutinį sprendimą dėl tyrimo reikalingumo turėtų priimti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas.
Sonoskopijos metu galima įvertinti padidėjusį skysčio kiekį klubo sąnaryje, raiščių ir sausgyslių degeneracinius pakitimus, plyšimus. Naudojant papildomus nustatymus galima įvertinti tam tikrose vietose gūžduobės sąnarinę lūpą ir galimas paralabrines cistas. Klubo šoninės pusės skausmo dažniausia priežastis yra sėdimųjų sausgyslių degeneraciniai pakitimai – tendinozė. Šie pakitimai bei tarpsausgysliniai bursitai echoskopijos metu gali būti puikiai vertinami.
Klubo srities užpakalinėje srityje galima pamatyti šlaunies užpakalinės grupės raumenis ir sausgyslės, kurios tvirtinasi prie sėdynkaulio ir yra bene dažniausiai pažeidžiamos sportinių trauminių metu.
Įprastu atveju prieš ultragarsą privalu atlikti rentgeno tyrimą, kuris parodo kaulų pakitimus. Tai yra svarbus tyrimas klubo kaulinių struktūrų galimai patologijai įvertinti. Klubų rentgenologinio tyrimo metu gaunama jonizuojanti spinduliuotė, atitinkanti apie 90 dienų gamtinio fono spinduliuotės.
Papildomų tyrimų atlikimas priklauso nuo randamų pokyčių. Tais atvejais, kai ultragarsas ir/ar rentgenograma nerodo jokios patologijos, o simptomai išlieka, rekomenduotina atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir/ar kompiuterinę tomografiją (KT).
Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio ultragarso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.
Ultragarsinis tyrimas nėra skausmingas. Kai kuriais atvejais, dėl tikslesnio skausmo vietos nustatymo, gydytojas keitikliu gali spustelėti skaudamą vietą.
Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą visada reikia apnuoginti abu klubus, kad esant reikalui būtų galima palyginti su kita puse. Dėl patogumo rekomenduojama dėvėti lengvai nusirengiamus drabužius.
Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.
Jei buvo nustatyta diagnozė, skirtas gydymas ir simptomai mažėja, tyrimo kartoti nerekomenduojama. Echoskopiją kartoti verta, jei simptomai nepraeina, suintensyvėja, pasikeičia jų pobūdis arba atsiranda kitų simptomų.
Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.
