Paskelbta: 24 lapkričio, 2020Paskutinį kartą atnaujinta: 2 rugpjūčio, 2023Skaitymo laikas - 3.8 min

Krūtinės sienos echoskopija

Krūtinės sienos echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti krūtinės sienos kaulų būklę, raumenis, sausgysles, raiščius ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad krūtinės sienos ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.

Krūtinės sienos ultragarsinis tyrimas  yra neinvazinis metodas, kuris gali būti naudojamas įvairioms krūtinės sienos patologijoms nustatyti ir vertinti. Štai kai kurios situacijos, kada gali būti rekomenduojamas krūtinės sienos ultragarsas:

  • Krūtinės sienos patinimas ar čiuopiamas darinys. Bet koks nenormalus patinimas ar mazgelis krūtinės sienoje gali būti tiriamas ultragarsu, siekiant nustatyti, ar tai cista, lipoma, navikas ar kitoks audinys.
  • Krūtinės sienos deformacija. Užčiuopus kietą, nepaslankų „darinį” krūtinės sienos ultragarsas gali nustatyti kaulinio ar kremzlinio audinio deformacijas.
  • Kostochondritas: Kostochondrito (krūtinės sienos skausmo) diagnozavimui gali būti atliekamas ultragarsas.
  • Infekcija ar uždegimas. Krūtinės sienos infekcijos ar uždegimo atveju gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas.
  • Trauma. Po krūtinės sienos traumos, ultragarsas gali būti naudojamas minkštųjų audinių sužeidimų, tokių kaip raumenų ar raiščių plyšimas, nustatymui.
  • Pleurito Tyrimas: Pleurito ar kitų pleuros būklių (pvz., skysčio kaupimasis pleuroje) nustatymui gali būti atliekamas krūtinės sienos ultragarsas.
  • Biopsija ultragarso kontrolėje. Ultragarsas gali būti pasitelkiamas, jei reikia atlikti biopsiją krūtinės sienos srityje esančiam mazgui ar dariniui,

Krūtinės sienos ultragarsas yra saugus ir efektyvus būdas vertinti įvairias krūtinės problemas ir būkles. Jis gali padėti gydytojui pateikti tikslią diagnozę ir planuoti tinkamą gydymą. Kaip visada, diagnozavimo ir gydymo klausimais turėtų būti konsultuojamasi su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Ultragarsinio tyrimo metu krūtinės sienos srityje galima įvertinti poodinius darinius ir nustatyti jų prigimtį. Bene dažniausiai kreipimosi priežastis yra riebalinio audinio darinys – lipoma, kuris gali būti įvairaus dydžio, tankio, be kraujotakos ir pasireikšti vienoje ar keliose vietose. Kartais jauni pacientai gali kreiptis dėl po truputį “augančių” sukietėjimų priekinėje krūtinės ląstos srityje. Sonoskopijos metu tokiais atvejais stebimos deformuotos šonkaulių kremzlinės dalys, kurių priežastys dažniausiai yra įgimtos. Galiausiai ultragarsinio tyrimo metu galima nustatyti trauminius krūtinės sienos pakitimus, pvz., mentės, krūtinkaulio ir šonkaulių lūžimus (Žr. Šonkaulių ultragarsinis tyrimas).

Be ultragarsinio tyrimo visada rekomenduojama atlikti ir rentgeno tyrimą, kuris parodo kaulų ar plaučių pakitimus. Baimintis dėl gaunamos apšvitos nederėtų, kadangi tyrimo metu gauta jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra  apytiksliai tiek, kiek gauname iš gamtinio fono per 3 dienas.

Papildomų tyrimų atlikimas priklauso nuo randamų pokyčių. Jeigu pakitimai lokalizuojasi paviršiuje, ultragarsinio tyrimo gali pakakti nustatant simptomų priežastį. Tais atvejais, kai sonoskopinis vaizdas atrodo netipinis ar pakitimai paliečia ir giliau esančius organus, būtina atlikti sudėtingesnius radiologinius tyrimus, pvz., krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją. Dėl pastarųjų skyrimo sprendžia siunčiantis gydytojas.

Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio garso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.

Ultragarsinis tyrimas nėra skausmingas. Kai kuriais atvejais, dėl tikslesnio patologinės vietos nustatymo, gydytojas keitikliu gali spustelti skaudamą vietą ir sukelti diskomfortą.

Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą reikia apnuoginti krūtinės ląstą. Dėl paciento ir gydytojo patogumo rekomenduojama dėvėti lengvai nusirengiamus drabužius.

Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.

Jei simptomai mažėja, tyrimo kartoti nerekomenduojama. Seni pakitimai, pvz.,  lūžiai, ultragarsu bus matomi ilgą laiką. Ultragarsą kartoti verta, jei skausmas nepraeina ilgiau nei 3-6 mėnesius, jis suintensyvėja, pasikeičia jo pobūdis, įvyksta pakartotinė trauma arba atsiranda kitų simptomų.

Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal  pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Turite klausimų?

Norite tikslios diagnozės, todėl nusprendėte atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT)? Prieš tai pasitarkime, nes ultragarsas gali greičiau, pigiau, saugiau ir dažnai netgi tiksliau pateikti išvadas.