Paskelbta: 23 lapkričio, 2020Paskutinį kartą atnaujinta: 2 rugpjūčio, 2023Skaitymo laikas - 4.3 min

Rankos piršto echoskopija

Rankos piršto echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti sąnarių būklę, sausgysles, raiščius ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad rankos piršto ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.

Rankos piršto srityje minkštieji audiniai (sausgyslės, raiščiai, nervai ir kraujagyslės) bei kauliniai pirštakaulių kontūrai išsidėsto visiškai paviršiuje, todėl aukštos rezoliucijos ultragarsinis tyrimas gali puikiai įvertinti įvairius jų pažeidimus.

Rankos piršto ultragarsinio tyrimo poreikis gali atsirasti dėl įvairių simptomų ar patologijų. Štai kai kurios situacijos, kada gali būti rekomenduojamas rankos piršto ultragarsas:

  • Trauma. Po patempimų ar lūžių, ultragarsas gali padėti nustatyti kaulų, raiščių ir sausgyslių pažeidimo laipsnį.
  • Uždegiminės būklės. Ultragarsas gali būti naudojamas diagnozuoti ir stebėti uždegimines būkles, tokius kaip tenosinovitas ar artritas piršto sąnariuose.
  • Cistos ar mazgeliai. Ultragarsas gali būti naudojamas nenormalių mazgelių, cistų ar navikų piršto srityje diagnozavimui.
  • Nervų suspaudimas. Ultragarsas gali būti naudojamas nervų suspaudimo diagnozavimui piršto srityje.
  • Podagra. Ultragarsas gali padėti diagnozuoti ir stebėti šias sąnarių ligas, ypač jei yra simptomų piršto sąnariuose.
  • Reumatoidinio artrito stebėjimas. Pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, pirštų ultragarsas gali būti naudojamas ligos progresavimo stebėjimui.
  • Skausmo vertinimas. Neaiškios kilmės ar ilgalaikis skausmas piršto srityje gali reikalauti ultragarsinio tyrimo.
  • Biopsija ultragarso kontrolėje. Jei reikia atlikti piršto srities darinio biopsiją ar kitą procedūrą, ultragarsas gali būti naudojamas padėti ir užtikrinti tikslią adatos padėtį.

Rankos piršto ultragarsas yra neinvazinis, saugus ir greitas tyrimo metodas, kuris gali teikti svarbią informaciją apie piršto anatomiją ir patologijas. Tai gali būti ypač naudinga sprendžiant, ar reikalinga papildoma intervencija ar gydymas. Kaip visada, galutinį sprendimą dėl tyrimo reikalingumo turėtų priimti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgiant į paciento simptomus.

Piršto ultragarsinio metu galima įvertinti lenkiamųjų ir tiesiamųjų sausgyslių būklę, struktūrą, degeneracinius pakitimus, panirimus (subliuksacijas ar dislokacijos), plyšimus bei strigimo priežastis. Galima aiškiai įvertinti padidėjusi skysčio kiekį sausgyslės makštyje ar makšties sienelės uždegiminius pakitimus. Sonoskopijos metu matomi pirštų šoniniai raiščiai, kurie dažniausiai kenčia traumų metu.

Traumų atvejais echoskopija gelbsti nustatant smulkius kaulų lūžius, kurie gali būti nematomi įprastinio rentgeno tyrimo metu. Ultragarsas taip pat visada rekomenduojamas įtariant piršto svetimkūnį.

Įprastai turint plaštakos srities nusiskundimų yra atliekamas rentgeno tyrimas, kurio metu vertinami kaulų pakitimai. Baimintis dėl gaunamos apšvitos nederėtų, kadangi galūnės tyrimo metu gauta jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra ypatingai maža – apytiksliai tiek, kiek gauname iš gamtinio fono per 1,5 dienos.

Dažniausiai ultragarsinio tyrimo pakanka nustatyti diagnozę ir spręsti dėl tolimesnio gydymo. Retais atvejais gali būti atliekami brangesni radiologiniai tyrimai, pvz., kompiuterinė tomografija, kurios metu vertinamos kaulinės struktūros, ar magnetinio rezonanso tomografija, skirta minkštųjų audinių diagnostikai. Pastarojo tyrimo metu reikia naudoti specialias, tik smulkiems sąnariams skirtas, magnetines rites.

Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio ultragarso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.

Ultragarso tyrimas nėra skausmingas. Nežymų diskomfortą gali sukelti tam tikros galūnės padėtys tyrimo metu, kai specialistui reikia geriau įvertinti anatomines struktūras. Judesiai atliekami tik tiek, kiek jūs pajėgiate, nenaudojant jėgos. Taip pat, kai kuriais atvejais, dėl tikslesnio skausmo vietos nustatymo, gydytojas keitikliu gali nestipriai spustelti skaudamą vietą.

Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Derėtų nusiimti žiedus.

Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.

Jei simptomai mažėja, ultragarsinio tyrimo kartoti nerekomenduojama. Seni pakitimai, pvz., plyšimai, degeneraciniai pokyčiai ar pooperaciniai randai, ultragarsu bus matomi ilgą laiką ir praktiškai niekada nebus kaip norma. Net ir praėjus kuriam laikui buvusio pažeistos vietos profilaktiškai tirtis nėra prasmės, jeigu nėra nusiskundimų.

Sonoskopiją kartoti verta, jei skausmas nepraeina ilgiau nei 3-6 mėnesius, jis intensyvėja, pasikeičia skausmo pobūdis, įvyksta pakartotinė trauma arba atsiranda naujų simptomų, tokių kaip pvz., tinimas ar tirpimas.

Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal  pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Turite klausimų?

Norite tikslios diagnozės, todėl nusprendėte atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT)? Prieš tai pasitarkime, nes ultragarsas gali greičiau, pigiau, saugiau ir dažnai netgi tiksliau pateikti išvadas.