Stipininio nervo echoskopija
Stipininio nervo echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti nervo struktūras ir kitus svarbius supančius audinius ir organus. Svarbu paminėti, kad stipininio nervo ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.
Stipininio nervo echoskopija yra vienas iš pagrindinių radiologinių tyrimo metodų, kuris gali aiškiai vizualizuoti nervą su aplinkinėmis struktūromis bei nustatyti patologinius pakitimus.
- Skausmas ar diskomfortas. Skausmas ar diskomfortas rankoje, delne ar pirštuose gali reikšti galimą nervo pažeidimą.
- Tirpimas arba jutimo praradimas. Jutimo pokyčiai, tokie kaip tirpimas, deginimas, dilgčiojimas arba net jutimo praradimas rankoje, delne ar pirštuose, gali būti nervo pažeidimo požymiai.
- Silpnumas. Silpnumas rankoje ar pirštuose, ypač jei jis susijęs su sąnario judesiais, gali būti susijęs su nervo pažeidimu.
- Trauma. Bet kokia trauma, galinti pažeisti stipininį nervą, yra indikacija ultragarsui. Tai apima kaulų lūžius, kontūziją ar kitus pažeidimus.
- Šeštadienio nakties paralyžius (saturday night palsy). Tai yra būklė, kai stipininis nervas yra suspaustas ir sužeistas dėl ilgalaikio rankos sulenkimo, dažnai ant kėdės ar lovos pakraščio.
- Stipininio nervo tunelinis sindromas. Tai būklė, pasireiškianti, kai radialinis nervas yra suspaustas alkūnės srityje.
- Navikai. Ultragarsas gali būti naudojamas nustatyti radialinio nervo apimantis ar aplink jį esančius navikus.
- Pooperacinis stebėjimas: Ultragarsas gali būti naudojamas po operacijos, kad būtų galima stebėti pasveikimo procesą ir anksti nustatyti galimus komplikacijų požymius, pvz., prirandėjimo procesą ar spaudimą į aplinkines pooperacines metalines konstrukcijas.
Svarbu konsultuotis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu dėl bet kokių specifinių simptomų ar nerimą keliančių pokyčių.
Stipininio nervo echoskopijos metu galima įvertinti visą nervo eigą nuo pažasties ir pirštų galiukų. Tyrimo metu vertinamas bendras nervo storis, tankis, atskirų pluoštelių išvaizda. Stebint nervo išsidėstymą tam tikrose vietose yra papildomai nustatomas nervo stabilumas, polinkis iššokti iš natūralių kaulinių ar raumeninių kanalų, aplinkinių audinių spaudimo požymiai, kurie gali sukelti atitinkamų sričių tirpinimą, skausmą ir deginimą. Didelis dėmesys kreipiamas į nervo struktūrą dėl galimų kompresinių sustorėjimų, neuropatinių ar navikinių pakitimų. Traumų atvejais galima matyti dalinai arba visiškai pažeistą nervą su sustorėjusiais galais – neuromomis.
Įtarus rankos stipininio nervo patologiją ultragarsinis tyrimas yra pirmo pasirinkimo ir bene vienintelis radiologinis tyrimo metodas. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metu taip pat galima vertinti nervą, tačiau dėl prastos rezoliucijos, mažo specifiškumo ir tikslumo šis tyrimas rutiniškai neatliekamas.
Šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio ultragarsinės bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.
Ultragarso tyrimas nėra skausmingas. Tyrimo metu gali atsirasti nedidelis diskomfortas ar tirpimas dėl priverstinės galūnės tam tikros padėties.
Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą visada reikia apnuoginti abi rankas, kad esant reikalui būtų galima palyginti su kita puse. Dėl patogumo rekomenduojama dėvėti lengvai nusirengiamus drabužius.
Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.
Jei po sonoskopijos Jums buvo nustatyta diagnozė ir paskyrus gydymą simptomai mažėja, tyrimo kartoti nerekomenduojama. Stipininio nervo echoskopija tikslinga tik simptomams nepraeinant ilgiau nei 6 mėnesius, jie intensyvėja, pasikeičia pobūdis arba atsiranda kitų naujų nusiskundimų.
Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.
