Plaštakos echoskopija
Plaštakos echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti plaštakos srities sąnarių būklę, raumenis, sausgysles, raiščius ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad plaštakos ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.
Plaštakos srityje minkštieji audiniai (raumenys, sausgyslės, raiščiai, nervai ir kraujagyslės) išsidėsto paviršiuje, todėl aukštos rezoliucijos ultragarsinis tyrimas gali puikiai įvertinti įvairius jų pažeidimus.
Plaštakos ultragarsinis tyrimas atliekamas dėl įvairių priežasčių, susijusių su plaštakos patologijomis ar simptomais. Štai kai kurios situacijos, kada gali būti rekomenduojamas plaštakos ultragarsas:
- Tenosinovitas. Ultragarsas gali būti naudojamas diagnozuoti ir įvertinti sausgyslių makšties uždegimas plaštakoje.
- Raiščių ir sausgyslių pažeidimai. Ultragarsas gali padėti diagnozuoti ir įvertinti pažeidimus, tokius kaip plyšimai, patempimai ar kitos traumos plaštakos sausgyslėse ir raiščiuose.
- Ganglionai ir cistos. Ultragarsas gali būti naudojamas ganglionų arba cistos diagnozavimui ir įvertinimui, kurios dažnai atsiranda plaštakoje.
- Riešo kanalo sindromas: Ultragarsas gali padėti diagnozuoti vidurinio nervo suspaudimą plaštakoje, kuris gali sukelti riešo kanalo sindromą.
- Nervų patologija. Ultragarsas gali būti naudojamas kitų smulkių nervų patologijos plaštakoje nustatymui, pvz., nervų suspaudimo ar nervų pažeidimo įvertinimui.
- Minkštųjų audinių masės ar navikai: Ultragarsas gali būti naudojamas plaštakos minkštųjų audinių navikų ar kitų patologinių darinių diagnozavimui.
- Uždegiminės būklės. Ultragarsas gali būti naudojamas diagnozuoti uždegimines būkles, tokius kaip artritas.
- Potrauminis vertinimas. Po traumos, ultragarsas gali būti naudojamas pažeidimų, tokių kaip įtrūkimai, plyšimai ar dislokacijos, įvertinimui plaštakoje.
- Neaiškios kilmės skausmas. Jei yra neaiškios kilmės skausmas ar patinimas plaštakoje, ultragarsas gali būti naudojamas galimų priežasčių paieškai.
- Biopsija ultragarso kontrolėje. Jei reikia atlikti plaštakos srities darinio biopsiją ar kitą procedūrą, ultragarsas gali būti naudojamas padėti ir užtikrinti tikslią adatos padėtį.
Plaštakos ultragarsas yra neinvazinis ir saugus tyrimo metodas, todėl jis gali būti naudojamas kaip pirma radiologinė diagnostinė priemonė įvairių plaštakos srities problemų diagnozavime. Galutinį sprendimą dėl tyrimo reikalingumo turėtų priimti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas.
Dėl gero prieinamumo plaštakos srityje galima aiškiai įvertinti pirštų lenkiamąsias bei tiesiamąsias sausgysles, raiščius, kaulines ir nervines struktūras. Sonoskopijos metu galima aiškiai pamatyti uždegiminius sausgyslės makšties pakitimus, padidėjusį skysčio kiekį, sausgyslės degeneraciją, dalinius ir visiškus plyšimus. Echoskopuojant taip pat galima išsiaiškinti stringančio piršto priežastis, kurios dažniausiai yra dėl sustorėjusių sausgyslių laikiklių.
Traumų atvejais echoskopija gelbsti nustatant smulkius kaulų lūžius, kurie gali būti nematomi įprastinio rentgeno tyrimo metu. Taip pat plaštakoje galime vertinti dažnai šioje srityje pasitaikančią patologiją – Diupitreno ligą. Tai plaštakos poodžio fibroziniai pakitimai, dėl kurių su laiku pirštai pritraukiami prie delno.
Įprastai turint plaštakos srities nusiskundimų yra atliekamas rentgeno tyrimas, kurio metu vertinami kaulų pakitimai. Baimintis dėl gaunamos apšvitos nederėtų, kadangi galūnės tyrimo metu gauta jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra ypatingai maža – apytiksliai tiek, kiek gauname iš gamtinio fono per 1,5 dienos.
Dažniausiai ultragarsinio tyrimo pakanka nustatyti diagnozę ir spręsti dėl tolimesnio gydymo. Retais atvejais gali būti atliekami brangesni radiologiniai tyrimai, pvz., kompiuterinė tomografija, kurios metu vertinamos kaulinės struktūros, ar magnetinio rezonanso tomografija, skirta minkštųjų audinių diagnostikai. Pastarojo tyrimo metu reikia naudoti specialias, tik smulkiems sąnariams skirtas, magnetines rites.
Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio ultragarso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.
Ultragarso tyrimas nėra skausmingas. Nežymų diskomfortą gali sukelti tam tikros galūnės padėtys tyrimo metu, kai specialistui reikia geriau įvertinti anatomines struktūras. Judesiai atliekami tik tiek, kiek jūs pajėgiate, nenaudojant jėgos. Taip pat, kai kuriais atvejais, dėl tikslesnio patologinės vietos nustatymo, gydytojas keitikliu gali spustelti skaudamą vietą.
Jokio specialaus pasiruošimo nereikia.
Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.
Jei simptomai mažėja, ultragarsinio tyrimo kartoti nerekomenduojama. Seni pakitimai, pvz., plyšimai, degeneraciniai pokyčiai ar pooperaciniai randai, ultragarsu bus matomi ilgą laiką ir praktiškai niekada nebus kaip norma. Net ir praėjus kuriam laikui buvusio pažeistos vietos profilaktiškai tirtis nėra prasmės, jeigu nėra nusiskundimų.
Sonoskopiją kartoti verta, jei skausmas nepraeina ilgiau nei 3-6 mėnesius, jis intensyvėja, pasikeičia skausmo pobūdis, įvyksta pakartotinė trauma arba atsiranda naujų simptomų, tokių kaip pvz., tinimas ar tirpimas.
Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.
