Žasto echoskopija
Žasto echoskopija arba ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis ir saugus būdas įvertinti žasto raumenis, sausgysles, raiščius ir kitas svarbias struktūras. Svarbu paminėti, kad žasto ultragarsinis tyrimas gali skirtis priklausomai nuo paciento individualios būklės ir simptomų. Tik patyręs ultragarso specialistas gali tinkamai įvertinti tyrimo rezultatus ir pateikti tikslias išvadas.
Žasto ultragarsinį tyrimą gali tekti atlikti dėl įvairių priežasčių, susijusių su šios srities patologijomis ar simptomais. Štai kai kurios situacijos, kada gali būti rekomenduojamas žasto ultragarsas:
- Minkštųjų audinių patologija. Ultragarsas gali būti naudojamas darinių, cistų ar navikų diagnozavimui žaste.
- Skysčio kaupimasis. Jei yra įtarimas dėl skysčio kaupimosi žaste, ultragarsas gali padėti nustatyti ir įvertinti jo buvimą.
- Raumenų pažeidimas. Ultragarsas gali būti naudojamas diagnozuoti ir įvertinti žasto raumenų ir raiščių pažeidimus.
- Limfadenopatija. Ultragarsas gali būti naudojamas žasto limfmazgių padidėjimui įvertinti, jei tai susiję su infekcija, metastaze ar kita liga.
- Uždegiminės būklės. Ultragarsas gali būti naudojamas diagnozuoti uždegimines būkles žasto srityje.
- Kraujagyslių patologija. Ultragarsas gali būti naudojamas kraujagyslių patologijai vertinti, tokių kaip kraujagyslių trombozė, plyšimas ar kita.
- Neaiškios kilmės skausmas. Jei yra neaiškios kilmės skausmas žasto srityje, ultragarsas gali būti naudojamas galimų priežasčių paieškai.
- Biopsija ultragarso kontrolėje. Jei reikia atlikti žasto srities darinio biopsiją ar kitą procedūrą, ultragarsas gali būti naudojamas padėti ir užtikrinti tikslią adatos padėtį.
Žasto ultragarsas yra neinvazinis ir saugus tyrimo metodas, todėl jis gali būti naudojamas kaip pirmasis žingsnis įvairių žasto srities problemų nustatyme. Galutinį sprendimą dėl tyrimo reikalingumo turėtų priimti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgiant į paciento simptomus ir medicininę istoriją.
Echoskopijos metu žasto srityje galima įvertinti raumeninius audinius, jų trauminius pakitimus, diferencijuoti įvairius čiuopiamus darinius ir t.t. Be to, galima aiškiai stebėti žasto srities nervų išsidėstymą, galimus jų spaudimo požymius, pvz., po buvusio žastikaulio lūžio.
Įprastu atveju prieš ultragarsinį tyrimą privalu atlikti rentgeno tyrimą, kuris parodo kaulų pakitimus. Baimintis dėl gaunamos apšvitos nederėtų, kadangi galūnės tyrimo metu gauta jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra ypatingai maža – apytiksliai tiek, kiek gauname iš gamtinio fono per 1-2 dienas.
Papildomų tyrimų atlikimas priklauso nuo randamų pokyčių. Dažnu atveju ultragarsu galima nustatyti diagnozę. Retais atvejais, kai sonoskopija nerodo jokios patologijos, o simptomai išlieka arba esant išplitusiems pakitimams, gali būti rekomenduojama atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
Ne, šio tyrimo metu yra naudojamos didelio dažnio ultragarso bangos, kurios žmogui nesukelia jokio pašalinio poveikio.
Ultragarso tyrimas nėra skausmingas. Kai kuriais atvejais, dėl tikslesnio skausmo vietos nustatymo, gydytojas keitikliu gali švelniai spustelti skaudamą vietą.
Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą visada reikia apnuoginti abu žastus, kad esant reikalui būtų galima palyginti su kita puse. Dėl paciento ir gydytojo patogumo rekomenduojama dėvėti lengvai nurengiamus drabužius.
Priklausomai nuo gydytojo patirties bei randamų pokyčių tyrimas gali trukti 5-20 min.
Jei buvo nustatyta diagnozė, skirtas gydymas ir simptomai mažėja, tyrimo kartoti nerekomenduojama. Echoskopiją kartoti verta, jei simptomai nepraeina, suintensyvėja, pasikeičia jų pobūdis arba atsiranda kitų simptomų.
Po ultragarsinio tyrimo reikia grįžti su atsakymu atgal pas siunčiantį gydytoją ir spręsti dėl gydymo ar detalesnės diagnostikos taktikos.
